Kai žmonės galvoja apie naudojamą vandenį, jie linkę galvoti apie geriamąjį vandenį iš čiaupo ar galbūt kasdienį dušą. Tačiau apie 70 % mūsų sunaudojamo vandens skiriama pasėliams, kurie mus maitina, auginimui, o mažas pajamas gaunančiose šalyse šis skaičius išauga iki 90 %. Gali būti sunku rasti vandens kitiems tikslams.
Tačiau daugelyje vietovių ūkininkai skatinami naudoti tiek vandens, kiek jie mano, kad jiems reikia, net ir per daug, kad būtų užtikrintas sėkmingas derlius. „Vyriausybės nori gaminti savo maistą. Jie nenori, kad vanduo būtų brangus“, – „TechCrunch“ sakė „Kilimo“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Jairo Trad.
„Tačiau jei ūkininkai nepakankamai drėkina, kyla didžiulė rizika prarasti gamybą ir pinigus bei daugiau maisto“, – pridūrė jis. „Yra rizikos disbalansas“.
Pigus drėkinimas daugelį pasaulio regionų pavertė duonos krepšeliais, tačiau tai taip pat reiškia, kad kitoms reikmėms gali likti nedaug.
Įmonėms vandens trūkumas gali kelti egzistencinę grėsmę. „Jei turite milijoną 200 milijonų dolerių vertės išpilstymo gamyklą ir kitą savaitę neturėsite vandens, rizikuojate daug pinigų“, – sakė Tradas. „Taigi pradėjome kalbėtis su žmonėmis ir stengėmės vertinti vandenį.
Tai, ką Tradas ir jo kolegos iš Kilimo sugalvojo, geriausiai galima laikyti rizikos valdymo įrankiu. Iki šiol įmonė paėmė apie 100 000 dirvožemio mėginių iš 45 skirtingų augalų rūšių įvairiose šalyse, daugiausia Pietų Amerikoje. Iš ten jis naudoja tuos mėginius, kad prijungtų dirvožemio drėgmę su palydoviniais ūkio laukų vaizdais, kuriuos daug lengviau gauti.
„Turite sėdėti arti žemės, kad suprastumėte, kaip viskas elgiasi tame konkrečiame dirvožemyje toje konkrečioje šalyje“, – sakė Tradas.
Tada Kilimo gali nuotoliniu būdu stebėti ūkio laukus ir patarti ūkininkams vandens naudojimo klausimais. Ūkininkai ima mokestį už paslaugą, o jei jiems pavyksta sėkmingai sumažinti vandens suvartojimą, „Kilimo“ gali parduoti vandens perteklių įmonei, kuriai jo reikia tame pačiame baseine, dalindamasi dalį pajamų su ūkininku. Galų gale ūkininkai, kurie sumažina vandens suvartojimą, gauna 20–40 % daugiau, nei sumokėjo Kilimo. Viską patikrina trečiosios šalys pagal tūrinės vandens naudos apskaitos standartą.
Nors startuolis gyvuoja maždaug dešimtmetį, jis stengiasi plėsti savo veiklą, nes vandens trūkumas kyla į vadovų susirūpinimą keliančių sąrašų viršūnę. Šiuo metu ji veikia visoje Pietų Amerikoje, įskaitant Argentiną, kur yra įsikūrusi, ir Meksiką. Toliau – pietvakarių JAV ir Europa. Siekdama paremti augimą, „Kilimo“ neseniai surinko 7,5 mln. Turą vedė Emerald Technology Ventures, kuriame dalyvavo iThink VC, Kamay Ventures, Salkantay Ventures ir The Yield Lab Latam.
Kilimo bendradarbiauja su „Microsoft“, „Intel“ ir „Coca-Cola“, kurios visos paskelbė apie vandens įsipareigojimus. (Duomenų centrai yra dideli vandens vartotojai, kaip ir gėrimai.) „Trad“ tikisi pasirašyti daugiau. „Kiekviena įmonė atskirai neturės įtakos. Bet jei galite panaudoti korporacijas, vyriausybę ir plėtros banko subjektus, pradėsite keistis“, – sakė jis.
Source link
