Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, prasidėjus maudymosi sezonui primena, kad bet kokiame vandens telkinyje yra rizika nuskęsti. O susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, skęsta ne tik nemokantys plaukti, bet ir puikūs plaukikai.
Žmonės skęsta įvairiomis aplinkybėmis: maudantis upėje, ežere, jūroje, įkritę į vandens tvenkinį, arba įkritę į vietas, kuriose yra vandens ir pakankamai gylis nuskęsti – į šulinius, rezervuarus ir pan.
Nuskęsti galima ir baseine, ir net vonioje. Tačiau daugiausia žmonių skęsta maudydamiesi natūraliuose atviruose vandens telkiniuose. 2023 metus Tauragės rajone iš vandens buvo ištraukti 2 skenduoliai.
Pagrindinės paskendimų priežastys:
- pavojus neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
- informaciją apie saugumą (nesaugumą) vandenyje stoka;
- neapribotas patekimas prie vandens telkinių;
- priežiūros stoka;
- išsigelbėti ar būti galimybių išgelbėti nebuvimas.
Pasaulyje skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių. Vaikai iki 5 metų jokiu būdu negali maudytis vieni, nes panėrė į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, todėl nesišaukia pagalbos ir nuskęsta tyliai, per sekundę. Pasaulyje skendimai yra antroji pagal dažnumą vaikų iki 14 metų amžiaus netyčinių traumų nulemtos mirties priežastys.
Lietuvoje daug lengvai prieinamų vandens telkinių, dažnai be suaugusiųjų priežiūros maudosi vaikai. Ypač paaugliai, išreikšdami savo nepriklausomybę nuo suaugusiųjų, yra linkę nepaisyti saugaus elgesio prie vandens telkinių taisyklių.
Pavojai maudantis vandens telkiniuose:
- gylis;
- nuovargis;
- per šaltas vanduo;
- nepažįstamas krantas;
- status ir slidus krantas;
- srovę;
- per didelis atstumas nuo kranto;
- mėšlungis;
- šokas, netikėtai įkritus į vandenį;
- gausi vandens augmenija;
- girti suaugusieji.
Negalima maudytis:
- jeigu nežinote maudymosi vietos gylio, dugno ypatybių;
- jeigu esate labai pavargęs (smarkiai dirbote ar sportavote) ar blogai jaučiatės;
- jeigu esate perkaitę;
- jei šalta;
- jeigu vandens temperatūra mažesnė nei 140C;
- vakare, kai tamsu;
- ką tik pavalgius, pilnu skrandžiu. Reikia palaukti mažiau pusvalandį, o dar geriau – valandą;
- valgant kramtomąją gumą – lengvai užspringti, o bandant įkvėpti oro, galima į kramtomąją kvėpavimo takus įtraukti vandens;
- jeigu artėja audra su perkūnija – tuomet reikia eiti kuo toliau nuo toliau;
- jeigu bangos didesnės nei 70 cm;
- jeigu paplūdimyje iškelta raudona vėliava.
Primename svarbiausias saugaus elgesio vandenyje ir prie jo taisyklių
Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi. Skęsta ir mokantys plaukti žmonės, todėl reikia žinoti kaip saugiai elgtis vandenyje.
Neikite maudytis vienas! Vanden gali sutrikti sveikata, galite įsipainioti į žoles ar nuskendusį tinklą, gali ištikti mėšlungį ar nutikti kas nors netikėto. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus gali padėti.
Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra didesnė žemesnė nei mūsų kūno temperatūra, taigi sušalti yra lengva. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai – drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
Šokite į vandenį tik žinomose vietose. Daugeliui įšokti į vandenį nuo stataus kranto ar nuo tiltelio yra didžiausia pramoga. Bet net puikiai plaukiantys ir mokantys nardyti, prieš nerdami turi gerai apžiūrėti krantą ir dugną – gal ten riogso akmuo ar nuskendusi valtis, o gal srovę atplukdė nuolaužų ar šakų… Nepažįstamose bei sekliose vietose jokiu būdu negalima beatodairiškai šokti į vandenį – pirmiausia reikia brendant į vandenį suprasti gylį, dugnoypatybes ir įsitikinti, kad šuolis į vandenį nesukels sveikų pasekmių. Šokti į vandenį galima vietose, kurioje gylis yra bent 3 metrai, tačiau negalima šokti nuo labai aukštų vietų : iš medžio, nuo tilto ir pan.
Šokdami į vandenį, saugokite galvą! Šokdami stačia galva į vandenį, ištieskite rankas į toliau, kitaip galite galva trenktis į dugną, gali įskilti stuburo slankstelis ir galite mirti ar likti neįgaliems visam gyvenimui.
Nešokite į vandenį smarkiai įkaitę saulėje. Pirmiausia apsišlakstykite vandeniu, kad kūnas atvėstų. Įkaitusį staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungį.
Nešokite į vandenį, kuriame daug besimaudančiųjų. Galite sužeisti juos ar susižeisti patys, galite panardinti kitus, gali būti sunku išnerti į paviršių per besimaudančius žmones.
Nesistumdykite vandenyje, nenardinkite vieni kitus žaisdami. Įgriuvus netikėtai, nepasiruošus į vandenį, įkvepiama vandens, prarandama orientacija.
Neįkriskite į vandenį . Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
Saugokite mažamečius vaikus. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Leiskite jiems maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemoke plaukti.
Neplaukite toli. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Net gerai mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl dažnai vaikai nuplaukia per toli. Pajutus bent menkiausius nuovargio požymius, reikia skubiai plaukti į krantą.
Neplaukite paskui valtis, laivus. Nė nesiartinkite prie jų.
Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys – lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis taip labai gerai praleidžia elektrą. Žaibui trenkus kur netoliese, elektros srovę vandeniu ir drėgnu pakrantės smėliu gali atkeliauti ir mirtinai sužaloti.
• Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacija
Daugiau naujienų rasite portale Miesto naujienos.
Source link
