Paskelbta: 2024 m. gruodžio 16 d., 08:12 val.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2024 m. gruodžio 15 d., 01:39 val.
Dykumoje, tris valandas į šiaurės vakarus nuo Las Vegaso, ant aukso kasyklos, iš kurios ji buvo finansuota, stovi pilis, kurią pastatė XX a. 20-ojo dešimtmečio aukso baronas Walteris Scottas. Išskyrus tai, kad beveik kiekvienas ką tik perskaitytas žodis yra melas.
Death Valley Ranch, beveik visuotinai vadinama „Scotty's Castle“, pastatė Albertas Johnsonas, milijonierius draudimo brokeris iš Čikagos.
Tačiau jums gali būti atleista, kad patikėjote melu, nes jį įamžino ir patys Scottas, ir Johnsonas.
Scottas, raitelis iš Kentukio, kadaise dirbęs šiurkščiu raiteliu Buffalo Billo Laukinių vakarų šou, buvo geras daugeliu dalykų.
Vienas iš jų buvo meluoti kaip šuo.
Istorikas Richardas Lingenfelteris Skotą kartą apibūdino kaip „be sąžinės apgaviką, beveik patologinį melagį ir charizmatišką bulių šalininką“, kuris „norėjo pasakyti ar padaryti bet ką dar vieną akimirką dėmesio centre“.
Tiesą sakant, vienintelė priežastis, kodėl Johnsonas pastatė „Scotty pilį“, buvo ta, kad Scottas jam melavo, įtikino jį nusipirkti 1500 akrų žemės karščiausios vietos viduryje, remiantis melagingais pažadais auksu perpildytoje nuosavybėje įrengti kasyklą.
Beje, tai irgi ne pilis – tik graži Ispanijos kolonijinio atgimimo vila su pora bokštelių.
Kai Johnsonas ir jo žmona Bessie pateko į Mirties slėnį ir suprato, kad yra apgauti, ji išnaudojo situaciją. Albertas turėjo sveikatos problemų, kilusių dėl 1899 m. įvykusios traukinio avarijos, ir Bessie manė, kad dykumos oras vis tiek padės.
Taigi ji įtikino jį panaudoti jų beveik bevertę naują žemę svajonių žiemos poilsiui statyti.
1922 m. jie pradėjo nuo arklių rančos, kurioje buvo gyvenamosios patalpos porai ir 30 žmonių (daugiausia Shoshone indėnų), kuriuos jie pasamdė jai statyti ir valdyti. Ir net tada jis atkreipė šalies dėmesį dėl savo turtingumo.
1926 m. kovo mėnesio numeris Saulėlydis žurnalas pažymėjo, kad „Scotty stato elektrinę, kuri gamins elektrą, naudodama energiją, gaunamą iš šaltinio vandens, tekančio iš aukštesnių žemių“.
Tai nebuvo rašybos klaida, kurią ką tik perskaitėte. Nors iš pradžių pyko dėl to, kad turi, Johnsonas liko sužavėtas spalvingojo Scotto ir jam atleido. Kai paskambino žurnalo žurnalistas, susitaikę bičiuliai įtikino jį, kad Scottas yra savininkas ir statybininkas, o Johnsonas apibūdino save kaip „tik (Scotto) bankininką“.
Apgaulė išpildė ir Scotto dėmesio poreikį, ir Johnsono privatumo troškimą, ir taip gimė legenda apie „Scotty's Castle“.
1926 m. Džonsonai nusprendė atnaujinti iki 1,4 mln. USD vertės dvaro (šiandien 18,7 mln. USD), kuris iki šiol užima žemę.
Castle Falls
Tačiau 1929 m. akcijų rinkos žlugimas turėjo kitų planų. Tai per naktį atėmė beveik pusę jų turto iš beveik visų milijonierių, įskaitant Johnsoną. Johnsono draudimo bendrovė „National Life“ kitais metais bankrutavo.
Nors dvaro statyba jau buvo baigta, buvo apleista keletas kitų įvairiuose statybos etapuose esančių statinių, įskaitant prabangų baseiną. (Jam skirtos plytelės vis dar sukrautos tuneliuose po pilimi.)
Po trejų metų Džonsonams atsitiko beveik toks pat blogas dalykas. Tada prezidentas Herbertas Hooveris paskyrė 2 milijonus akrų valdiškos žemės, kad sukurtų Mirties slėnio nacionalinį parką, o Džonsonai atrado, kad ši žemė priklauso ir jiems.
Tai buvo vienas iš vienintelių blogų dalykų, nutikusių Džonsonams Mirties slėnyje, dėl kurio jie negalėjo kaltinti Scotto – bent jau ne tiesiogiai. Pirminis žemės tyrimas, atliktas 1800-ųjų pabaigoje, pasirodė esąs netikslus. Džonsonų nuosavybė prasidėjo už 6 mylių toliau Grapevine kanjono.
Kol Džonsonai derėjosi su dėde Semu, Skotas įtikino juos išnuomoti savo dvare esančius kambarius lankytojams tol, kol jie galės išsisukti – šiuo klausimu Scottas buvo kažkoks Rodo mokslininkas.
Karčiai saldi pergalė
1935 m. rugpjūtį Johnsonai pagaliau gavo gerų naujienų. Prezidentas Franklinas Rooseveltas pasirašė įstatymo projektą, leidžiantį jiems oficialiai nusipirkti visą žemę, jų manymu, jau įsigijusią. Ir jie tai padarė už 1 900 USD (šiandien 43 500 USD).
Tačiau iki tol jie buvo pasitraukę į Holivudą ir Mirties slėnyje lankėsi tik retkarčiais. Po to, kai Bessie žuvo 1943 m. automobilio avarijoje, Albertas visiškai nustojo atvykti. Dėl silpnos sveikatos jis 1947 m. įkūrė labdaros organizaciją, testamentu palikdamas savo turtą Evangelijos fondui. Po metų jis mirė.
Kita Johnsono testamento nuostata numatė, kad Scottui leidžiama gyventi „savo“ pilyje likusias dienas. Kai jis mirė 1954 m., „Death Valley Scotty“ buvo palaidotas ant kalvos su vaizdu į dvarą.
1970 m. Nacionalinio parko tarnyba jį įsigijo už 850 000 USD iš fondo.
Scotty pilis dešimtmečius išliko populiariausia Mirties slėnio nacionalinio parko turistų vieta. Tačiau 2015 m. spalio mėn. potvynis privertė uždaryti visus į jį vedančius kelius. Tada, 2021 m., lankytojų centrą sunaikino gaisras.
Source link
